Pereiti prie turinio

Ananjino kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ananjino kultūra
VIII a. pr. m. e. – II a. pr. m. e.
Dab. valstybės Rusija (Tatarstanas)
Ist. regionas Pavolgis
Gyvenvietės Ananjinas
Amžius Geležies amžius
Lingvistinė grupė proto-ugrofinai

Ananjino kultūra (rus. Ананьинская культура) – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Ananjino kaime (Totorija) P. Alabino 1858 m. tirtą kapinyną.

Ananjino kultūra VIII a. pr. m. e. – II a. pr. m. e. buvo paplitusi Kamos upės baseine ir vidurio Pavolgyje.

Žmonės gyveno piliakalniuose ir neįtvirtintose gyvenvietėse; rasta 10 x 5 m ir 12 x 4 m dydžio antžeminių bei ilgųjų pastatų liekanų su židiniais viduje. Vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba. Naudojo kaulinius, medinius ir titnaginius dirbinius, nors jau darėsi įrankius iš žalvario ir geležies. Lipdė apvaliu dugnu puodus, puoštus virveliniu ir duobučių ornamentu.

Laidota kapinynuose; kai kur aptinkama daugiau, kaip 1100 kapų. Prie ankstyvojo Ananjino kultūros laikotarpio kapų randama stelų grupių su jose pavaizduotais ginklais arba be jų. Mirusiuosius dažniausiai laidojo nedegintus; virš kapo duobės statė pomirtinį namelį. Vyrų kapuose rasta ginklų, darbo įrankių ir papuošalų, moterų – dažniausiai papuošalų. Ananjino kultūrai didele įtaką darė Kaukazo regiono gyventojai.[1] Priskiriama ugrofinams.

  • Збруева А. В. История населения Прикамья в ананьинскую эпоху. М., 1952.
  • Халиков А. Х. Волго-Камье в начале эпохи раннего железа. М., 1977.
  • Кузьминых С. В. Металлургия Волго-Камья в раннем железном веке: Медь и бронза. – М.: Наука, 1983. 257 с.
  • Марков В. Н. Ананьинская проблема (некоторые итоги и задачи её решения)//Памятники древней истории Волго-Камья. Казань, 1994.
  • Марков В. Н. Нижнее Прикамье в ананьинскую эпоху (Об этнукультурных компонентах ананьинской общности) / Археология евразийских степей. Вып.4. Казань: ИИ АН РТ, 2007. 136 с.
  1. Algimantas MerkevičiusAnanjino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 473 psl.